Šis receptas yra legenda tarp propaguojančių keto mitybą. Nepaslaptis – pati keto nesilaikau, tačiau prijaučiu viskam, kas kitaip, įdomiai, be miltų, sveikiau. Tad šis receptas ilgai buvo nužiūrėtas ir pasidėtas į bookmarkus. Nujaučiau, kad kartą pagaminus, darysiu vėl ir vėl, ir vėl.. ir vėl..
Ne kartą esu gaminusi ir „tikrą” vyniotinį keliem kulinariniam projektam, tad su procesu susipažinus. Nors eiga išties panaši, keto Kuršėnų vyniotinį, sakyčiau, pagaminti daug paprasčiau. O kadangi jį vėlvėlvėlvėl gaminau, buvo proga užfiksuoti ir „step by step”, tad prieš pereinant prie detalaus recepto, galim vizualiai prabėgti per žingsnius.
KETO KURŠĖNŲ VYNIOTINIS | EIGA
Sumaišius biskvito ingredientus, būtinai luktelėki, kol luobelės išbrings. Tada drąsiai skirtyki norimo dydžio stačiakampį. Didžiausias kokį esu darius iš nurodytų ingredientų – 20×30, bet tikrai gali daryt ir mažesnį, tada biskvitas bus putlesnis, kaip pagaminto Kuršėnų vyniotinio nuotraukose.
Jeigu bijai, kad neturi tinkamo dydžio kepimo formelės – viskas ok, naudoki skardą. Tešla „neišvažiuoja” į kraštus.
Kepimo laikas priklauso nuo orkaitės. Kadangi maniškės kraštai kepina nevienodai, tenka likus 5 min praverti ir „parotuoti”, kad tolygiau iškeptų.
Kaip ir tradicinį vyniotinį, šį susuki į ritinėlį, tai vėstant jis įpras pire formos. labai stipriai nespausk. Susuktą paliki ilsėtis, kol ruoši pertepimą.
Vidų sutepu maskarponės ir varškės duetu. Man patinka kai mažiau jaučias varškės grūdeliai, o Andriui atvirkščiai. Tad recepte nurodytas proporcijas drąsiai reguliuoki. Taip pat galima išplakti grietinėlę ir ją sumaišyti su varške. Nu čia jau improvizacijos tikrai negailėki.
Ai, beje, aš viską gaminu su namine, pačios gaminta varške. Kviečiu išmėginti receptą – labai labai easy!
Kremas + uogos = win win kombinacija. Tą paliudys bet kas, ragavęs Biržų duonos skarelių. O tokių yra nekukliai tikrai.
Šiaip aš esu dėjusi drauge su kremu esu derinus tokias uogas: spanguoles; šaldytas atitirpintas avietes + sauja bruknių; šaldytus serbentus (viską šiek tiek pakaitinu, patraiškau uogas; jeigu jos buvo prieš tai šaldytos, geriau sukaitinti taip, kad būtų mažiau skysčio (arba jį nupilti), dar esu dėjusi pasifloras – irgi faina, bet kažko papildomai norisi, nesuteikia kremui jos tokio minkštumo/skystumo kaip naminė „uogienė”. Ai tiksliai – gali naudot bet kokią turimą uogienę! Keto? Skanovė turi keletą opcijų, nors man naminės labiau patinka, be to jos ir pasigamina labai greit.
Tepti gali vienoje vietoje arba išterlioti per visą plotą – ir taip, ir taip puikiai.
Sukimo procesas nėr sudėtingas, svarnu nebijoti. Na ir pasitelkti dvi rankas į pagalbą, o ne viena fotografuoti ;))
Man retai pavyksta susukti taip, kad būtų visiškai „sraigytė”, bet skoniui tai nemaišo.
Visą kremo perteklių, likusį nuo sukimo, surink ir panaudok vėliau tepant vyniotinio paviršių.
Na kaip ir viską apkalbėjom, metas gaminti?
[penci_recipe]
