BE LEKTINŲ | BE GLIUTENO | VEGAN | SALDINTA DATULĖMIS
Ši riešutų granola tiks netoleruojantiem glitimo, o taip pat visiškai atsisakiusiem miltų ar kruopų, nes joje nerasi nei avižų nei kokių kitokių dribsnių. Tačiau tekstūros ir maistingumo gama granoloje nuostabi dėl skirtingų riešutų, kokoso drožlių ir sėklų. Vėlgi, nepamirškime, jog riešutais labai piknaudžiauti negerai, nors man žiauriai sunku sustoti triauškinus. Ją valgau ne tik pusryčiams, bet ir kaip užkandį – man primena tuos nuodėminguosius karamelizuotus riešutėlius. Tik ši mažiau nuodėminga, tad sąžinė visai rami slapta traukiant dar vieną saujelę iš stalčiaus.. ;)
Receptas itin dėkingas improvizacijoms, tad dėki tai, ką mėgsti. Arba tiesiog sunaudokim visus turimus likučius: migdolai, lazdynai, graikiški, pekano riešutai, sezamų, linų sėklos, chia, aguonos, kokosų drožlės, kokosų miltai, malti linai, daugiau nebeišneša fantazija, bet pagavai mintį :))
Aš mėgstu riešutų granolą pagardinti šiek tiek druska ir cinamonu. Druska puikiai subalansuoja saldumą – aš renkuosi „flakes”, kad jaustųsi ryškūs sūrūs trupinukai.
Iškepusią granolą palieku atvėsti, tuo tarpu galima susipjaustyti norimus naudoti džiovintus vaisius ar susismulkinti šokoladą. Man granoloje labai patinka figos bei džiovinti juodieji serbentai, bet čia vėlgi – drąsiai jungiame fantaziją: mangai, abrikosai, razinos, spanguolės, obuoliukai ir taip toliau. Be to nepamirškime liofilizuotų uogų!
Žinoma, nebūtina visko maišyti, jeigu nesinori. Uogų visad galima įsidėti skanaujant, ane? ;)
Riešutų sviestas – pasirinktinai. Kartais jį dedu, kartais nededu. Didelio skirtumo nepajutau.
Riešutus visada kelis kartus praplaunu po tekančiu vandeniu, palieku pagulėti vandenyje su soda, po to vėl praplaunu po tekančiu vandeniu.
Gerai nusausinu. Taip darau absoliučiai su visais riešutais visada prieš vartojimą, jeigu jus jų šiaip gyvenime neplaunate – galite praleisti šį žingsnį.
Pats procesas labai paprastas – viską sumetame į dubeny, išmaišome ir kepame orkaitėje. Svarbu apskrudinti, bet nesudeginti. Ištraukus granola bus minkštoka, bet vėstant sukietės ir karamelizuosis. Rekomenduočiau vis prieiti pamaišyti, taip išvensime sustingusių didelių gabalų. Bet čia jau kaip kam patinka – juk laužyti ir trupinti irgi smagu.
Granolai mažiausiai tinkantys pasirodė migdolai, nes jiems nuimu luobeles, o tam reikia užmerkti arba nuplikyti karštu vandeniu. Kas natūraliai suminkština riešutą. Jeigu nepaliksi keliom dienom jų džiūti, riešuto gumiškumas lieka, tad rekomenduočiau vengti, jeigu norisi traškaus traškaus reikalo ir skubi. Arba galima naudoti migdolų drožles, kurias rasi visuose prekybos centruose prie konditerijos prekių.
Kalbant apie sėklas, vėlgi – jūsų pasirinkimas, ką naudoti. Linai ar kanapės iš esmės nemėgsta būti kaitinami. Teigiama, jog žvelgiant iš maistingumo pusės, jos netenka didžiosios dalies savo savybių, išsiskiria transriebalai. Čia turbūt panašiai kaip medus, jį vartojant irgi derėtų privengti itin aukštos temperatūros.
Tačiau šįkart aš nusižengiu, nes na.. man tiesiog skaniai trašku.
Esu atradusi dar linų pabarstus, tai tie patys linų sėmenys tik malti ir kažkaip sulipinti.
[penci_recipe]
