Žinai, paprastumas tikrai slypi genealume. Ne pala. Genealumas slypi paprastume.
Tai vat aš gaminu tokio tipo voveraites kone kaskart gavus kašiką šių miško gražuolių, bet kažkodėl nesu dar publikavusi šio recepto. Čia iš tų, kur atrodo per daug buitiniai blogui.
Mes blogeriai visada norime įtikti. Pamokinti, padaryti kitaip, įdomiai, pasidalinti vertinga informacija. Bet iš tiesų, gyvenimas pašviesėjo, kai priėmiau faktą, kad kiekvienas keliamas receptas neprivalo būti super ekstravagantiškas. Jis turi patikti ir tikti man.
Uij. Grįžkim prie recepto gal. Telefone gyvenantis Šulija sufleruoja, jog grybų bus. Man aišku nuskilo ankstėliau: kai gera turėti grybavimo fanatų giminaičių Ignalinoje..
Šis receptas – sveikenis analogas tradiciniam voveraičių gamybos būdui – grietinėlėje/grietinėje.
Man jisnet žymiai skaniau. Mes valgome su saldžiom bulvėm, sorgų kruopom (gaunas beveik rizotas-hibridas), kepintais keto picos pado paplotėliais.
KAIP IŠPLAUTI VOVERAITES?
Logiška pradėti nuo plovimo, nes jos būna aplipusios visokiais šapalais. Mažai kas žino, jog voveraičių geriau ilgai nemirkyti vandenyje, nes prisigers ir taps guminės.
Siūlau į didesnį dubenį su šaltu vandeniu įdėti po valgomą šaukštą druskos išmaišyti. Merkti, pamakaluoti kokias 10 sekundžių ir išimti.
Vandenį su šiukšlytėm nupilti. Ir kartotį „procedūrą” 3-4 kartus. Didžioji dalis miško prielipų turėtų būti pasišalinusi. Druska padeda joms „atsiklijuoti”.
Pats gaminimo procesas labai paprastas. Dažniausiais užtrunku kokias 15 min, bet iš esmės gali viską pasiruošti iš anksto, o atėjus pietum tik užpilti kokosų pienu.
Tai pradžioje reiktų pasiruošti dvi keptuves (galima išsisukti ir su viena, bet man taip paprasčiau): viena grybam, kita – svogūnam.
Gali naudoti sultinio kubelį, bet gali naudoti ir jau paruoštą sultinį, tokio tipo kaip Sukčius.
Aš labai mėgstu žuvų padažą, man jis suteikia papildomo „umami”, bet jeigu nepatinka, jį puikiai pakeičia paprastoji druska.
[penci_recipe]