Šį tortą „kepiau” (tiksliau lipdžiau) savo 29-ajam. Nors šiandien jau perkopiau savo 30- ties antrosios pusės slenkstį, manau vis tiek verta sugrįžti prie šio recepto. Jis nepelnytai buvo dingęs iš eterio per didįjį blogo kraustymąsį.
Kas patiko:
1. SPALVA! Oh ta ponių, amžinai skrajojančių vaivorykšte, spalva…
2. Skonis. Skonis yra subjektyvus reikalas, bet jeigu jums patinka raw reikalai, tikrai nenuvils ir šis. 3. Smalsumas. O kaip įdomu buvo visavalgiam paknibinėti šį desertą! Aišku, buvo tokių, kas paskandino juos Haagen Dazs…
Ką čia slėpsi, brolau!
Bet prijaučiantiems sveikuoliams patiko. Andriaus iš vis nuo jo negalima buvo atplėšti.
4. Dekoras. Šerkšnu apsitraukusios šaldytos uogos privertė išsitraukti telefonus. Bet puikiai tiks liofilizuotos ar šviežios uogos. Ypač kai artėja jų sezonas. Taip pat drąsiai puoškite jį gėlių žiedais ar prieskoninių žolelių lapeliais (mėtos, čiobrelis, raudonėlis), sėklom ir riešutais.
Kas nepatiko:
1. Labai iš anksto pasigaminti nepavyks, nes pastovėjęs šaldytuve prapranda šviežumo išvaizda. Nors iš vakaro ruošti drąsiai galite.
2. Na ir kaip visada – po darbo su burokėliais, tenka griebti chemiją..
[penci_recipe]
